Darbo sutartys dažniausiai būna dviejų rūšių: terminuotos arba neterminuotos. Terminuotos sutartys numato mažiau teisių darbuotojams, bet jas darbdavys gali sudaryti ne visada. Jeigu darbdavys neteisėtai sudarė terminuotą sutartį, tai sutartis vis tiek bus laikoma neterminuota.

Toliau aptarta kada leidžiama sudaryti terminuotą sutartį bei kuo ji skiriasi nuo neterminuotos.

Kodėl terminuota sutartis naudingesnė darbdaviui? Esminis terminuotų ir neterminuotų sutarčių skirtumas – terminuotoje sutartyje darbdavys ir darbuotojas susitaria, kada sutartis galės pasibaigti (t.y. darbdavys galės atleisti darbuotoją). Pavyzdžiui, parašoma, kad darbuotojas dirbs “nuo sausio 1 d. iki kovo 1 d.”, arba “iki tol, kol pasveiks ir grįš į darbą kitas darbuotojas”.
Toks susitarimas svarbus tik darbdaviui. Mat darbuotoją, įdarbintą pagal neterminuotą darbo sutartį, labai sudėtinga atleisti. O jeigu darbo sutartis terminuota – jai pasibaigus darbdavys darbuotoją gali atleisti be priežasties ir be išeitinės išmokos ir iš anksto neįspėjęs.

Tuo tarpu darbuotojas gali nesunkiai išeiti iš darbo ir esant neterminuotai, ir terminuotai sutarčiai, tad jam terminuotoji nieko nepalengvina.
Kam skirta terminuota sutartis ir kada ją galima sudaryti. Lietuvoje darbo teisė itin palanki darbuotojams, todėl terminuotų darbo sutarčių sudarymas labai apribotas. Jas galima sudaryti tik tuomet, kai darbo vieta darbuotojui iš tiesų yra tik laikinai. Dažniausi atvejai, kada taip būna:
1. Įdarbinama konkrečiam projektui, pvz. statybininkas įdarbinamas įmonėje iki kol bus pastatytas namas. Paskui statybų įmonė neplanuoja imtis panašių darbų, todėl statybininko nebereikės.
2. Įdarbinama pavaduoti laikinai dirbti negalintį kitą darbuotoją. Paprastai taip pavaduojamos dekretinių atostogų išėjusios motinos. Joms grįžus į darbą naujasis darbuotojas tampa nebereikalingas.
3. Į tą darbovietę vyksta rinkimai. Šiuo atveju darbo sutartis sudaroma iki kitų rinkimų.

Terminuotos darbo sutarties pratęsimas

Pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai darbdavys ar darbuotojas gali nuspręsti ją nutraukti arba pratęsti.
Pratęsiant sutartį ji dažniausiai privalomai virsta neterminuota. Taip darbdaviui neleidžiama siekti, kad dauguma jo darbuotojų dirbtų pagal terminuotas sutartis ir šitaip jis turėtų galimybę lengviau juos atleisti.

Esminės taisyklės tokios:

1.Jei niekas nepareiškia noro nei nutraukti, nei pratęsti terminuotą darbo sutartį jai pasibaigus ir iki paskutinės termino dienos vakaro neįforminamas atleidimas, ji automatiškai tampa neterminuota.

2.Jei nepraėjus mėnesiui po terminuotos sutarties pasibaigimo darbuotojas vėl įdarbinamas, darbuotojo reikalavimu naujoji darbo sutartis pripažįstama neterminuota (išskyrus renkamus darbuotojus). Darbuotojui to darbdavio paprašius, o šiam nesutikus, darbuotojui per 3 mėnesius su tokiu reikalavimu privalu kreiptis kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Taip pat jokia terminuota sutartis (įskaitant pratęsimus) negali galioti ilgiau kaip 5 metus.